Autorius Eskedar Tilahun
Kava turi atmintį.
Etiopijoje, kur gimiau, kava yra ne tik gėrimas. Tai ceremonija. Pokalbis. Būdas pasakyti: „Aš tave matau, ir tu man esi svarbus.“ Pupelės skrudinamos ant atviros ugnies, dūmai kyla aukštyn tarsi malda. Susirenka kaimynai. Laikas sulėtėja. Pasaulis, akimirkai, tampa toks, koks ir turėtų būti.
Tą prisiminimą nešiau per dykumą, per jūrą ir per beveik du dešimtmečius, kurdama naują gyvenimą. Ir galiausiai, supyliau jį į puodelį – ir įteikiau jums.
Palikta šalis
2005 m. liepą palikau Etiopiją. Man buvo dvidešimt, aš buvau studentė Adis Abeboje ir politiškai aktyvi. Po ginčijamų rinkimų, vyriausybė įkalino išrinktus lyderius ir gatvėse šaudė studentus. Išėjome protestuoti. Po to mano gyvybei grėsė pavojus.
Noriu aiškiai pasakyti: aš išvykau ne todėl, kad nieko neturėjau. Mano šeima man davė viską. Išvykau, nes turėjau kai ką – balsą – ir jo naudojimas nebepasidarė saugus.
Kas sekė po to, buvo kelionė, apie kurią nekalbu lengvai. Per Sacharą keliavau su trisdešimt aštuoniais žmonėmis viename džipe. Buvau įkalinta Libijoje. Per Viduržemio jūrą plaukiau mažu laiveliu, būdama nėščia. Mano dukra Hana gimė Maltoje. Išgyvenau dalykus, kurie vis dar gyvena mano kūne, ne tik mano atmintyje.
Tai užtruko beveik dvejus metus. Ir tada, 2007 m. vasarį, atvykome į Lietuvą.
Pradžia Vilniuje
Lietuva buvo šalta taip, kaip niekada neįsivaizdavau – oras, taip, bet ir keistas jausmas pradėti nuo nulio šalyje, kurios kalba, kultūra ir peizažas buvo man visiškai svetimi. Atvykome žiemą, neturėdami nieko.
Bet aš išgyvenau Sacharą. Išgyvenau jūrą. Išgyvensiu ir tai.
Išmokau lietuvių kalbą. Įgijau tarptautinio verslo magistro laipsnį. Užauginau tris vaikus. Ir lėtai, atsargiai, pradėjau kažką kurti.
„Eskedar Coffee“ gimė iš paprastos, bet galingos idėjos: kad kavos puodelis gali būti tiltas. Tarp Etiopijos ir Lietuvos. Tarp mano praeities ir mano ateities. Tarp nepažįstamų žmonių, kurie, pasidaliję puodeliu, galbūt taps kažkuo daugiau.
Ceremonija tęsiasi
Etiopijoje kavos ceremonija – buna – yra vienas labiausiai puoselėjamų kasdienio gyvenimo ritualų. Ji niekada neskubinama. Šeimininkas rankomis skrudina žalias pupeles, mala jas ir verda kavą moliniame inde, vadinamame jebena. Patiekiamos trys porcijos: abol, tona ir baraka – pastaroji reiškia palaiminimą.
Kiekviename „Eskedar Coffee“ puodelyje gyvena ta dvasia. Mūsų pupelės auginamos Yirgacheffe ir Sidamo – dviejuose žinomiausiuose kavos regionuose žemėje, šalyje, kurioje gimė pati kava – ir rankomis skrudinamos Vilniuje. Tai vietos, pasižyminčios ypatingu aukščiu, derlingu dirvožemiu ir kartų žiniomis, perduodamomis iš rankų į rankas. Kai ragausite ryškius, gėlių aromatus mūsų kavoje, ragausite tą vietą. Tą istoriją. Tą rūpestį.
Pabusti geresniame pasaulyje
Mūsų šūkis – „Pabusti geresniame pasaulyje“ – yra ne tik apie rytinį kavos ritualą. Tai įsitikinimas. Įsipareigojimas.
„Eskedar“ fondas dirba, kad pastatytų mokyklą Yirgacheffe, Etiopijoje. Nes išsilavinimas pakeitė mano gyvenimą, ir tai yra tai, ką noriu grąžinti. Kiekvienas jūsų pirkinys yra šios istorijos dalis.
O per „Eskedar Attire“ radau dar vieną būdą sujungti pasaulius – derinant afrikietiškus audinius su lietuvišku linu, sukuriant kažką, kas priklauso abiem vietoms vienu metu, kaip ir aš pati.
Kvietimas
Kai užeisite į vieną iš keturių mūsų kavinių Vilniuje arba atidarysite mūsų kavos pakelį namuose, noriu, kad pajustumėte kažką. Ne gailestį. Ne labdarą. Pasididžiavimą.
Pasididžiavimą kavos puodeliu, kuris įveikė nepaprastą atstumą, kad pasiektų jus, ir bendruomene, kurią kuriame kartu, po vieną puodelį.
Ačiū, kad esate to dalis.
— Eskedar
Eskedar Coffee – pupelės auginamos Yirgacheffe ir Sidamo, skrudinamos Vilniuje. Sukurta vienos moters, kuri perėjo Sacharą, kad atneštų ją čia. Aplankykite mus Vilniuje arba apsipirkite internetu. Dalis kiekvieno pirkinio paremia Eskedar fondo darbą statant mokyklą Yirgacheffe.
