Apie mus
Pabusk
geresniam pasauliui.
Gimusi Etiopijoje · Namai Lietuvoje
Sukurta vienos moters iš nieko
„Kava turi kitokį svorį. Tai būdas, kuriuo subūriu žmones kartu. Užmezgu dialogą — sena diplomatijos per kavą forma, namuose ar viešumoje."
Moteris, kuri kirto
Sacharą.
Aš esu Eskedar Tilahun.
Gimiau Etiopijoje, devyniolikos žmonių šeimoje, mane užaugino senelis. Jis neturėjo formalaus išsilavinimo. Bet buvo labai šviesus žmogus.
2005-aisiais buvau studentė aktyvistė Adis Abeboje. Po ginčytinų rinkimų vyriausybės pajėgos šaudė į protestuotojus. Mano gyvybei grėsė pavojus. Išėjau.
Kelionė truko vienuolika mėnesių. Trisdešimt aštuoni žmonės džipe per Sacharą. Devynios dienos. Vanduo, sumaišytas su kuru. Kaulai dykumoje, balti kaip sniegas. Sudanas. Libijos kalėjimas. Viduržemio jūra mažu laiveliu — buvau nėščia. Mano duktė Hana gimė Maltoje. Į Lietuvą atvykome žiemą. Jai buvo vienas mėnuo.
Reikėjo iš naujo išmokti vaikščioti. Vaikštant ant sniego atrodė lyg gravitacija neegzistuotų.
Šiandien laisvai kalbu lietuviškai. Turiu tarptautinio verslo magistro laipsnį. Iš nieko sukūriau vieną labiausiai atpažįstamų Vilniaus rūšinės kavos prekės ženklų. Eskedar Coffee — tai keturios kavinės, internetinė parduotuvė ir Eskedar Coffee Foundation, kuris siekia įsteigti pradinę mokyklą Yirgacheffe (Etiopija), kad ūkininkų, auginančių mano kavą, vaikai galėtų gauti tokį pat išsilavinimą, koks pakeitė mano gyvenimą.
„Sunkiausia gyvenime — prarasti gyvybę. Tą patyriau bent du kartus ir išlikau. Tad viskas, kas eina po to — menkniekis."
Esu motina, aktyvistė, mylimoji, draugė, dukra ir dar daug ką vienu metu. Bet trys vaidmenys yra arčiausiai mano darbo. 01 Kavos amatininkė — vis dar skrudinu rankomis, etiopietišku būdu, kaip darydavau seneliams būdama maža mergaitė. 02 Pasakotoja — ne rašytoja. Istorija yra mano kalba, ar ji pasakojama kavinėje, drabužiuose, ar puodelyje. 03 Mados entuziastė — Eskedar Attire atneša afrikietiškus raštus ir lietuvišką liną į žmonių gyvenimus.
Afrikietiškos pupelės — tik jos.
Skrudintos dalintis.
Kiekviena mūsų skrudinama pupelė atkeliauja iš Afrikos. Dauguma — iš Etiopijos, šalies, kurioje gimė kava ir kurioje gimiau aš. Skrudiname mažomis partijomis Vilniuje. Nemaišome pupelių iš kitų žemynų. Nesivaikome tendencijų.
Kava man nėra prekė. Etiopijoje buna — tai kasdienė ceremonija, kuria dalijamasi su kaimynais mažuose puodeliuose, vadinamuose cini, tris kartus per dieną, lėtoje šnekoje. Tokią kavą siūlome. Tokią erdvę kuriame.
Kai lietuvis žiemą geria Yirgacheffe, užaugintą 7 000 kilometrų į pietus — tai jau yra diplomatija. Dvi šalys susitinka puodelyje. Jokių dokumentų. Jokio vertėjo. Tik buna.
Turime auginti
mergaites maištininkes.
Aš nevadinu šito pabėgėlės istorija. Esu verslininkė. Esu trijų vaikų mama. Esu Lietuvos pilietė.
Bet užaugau kaime, kur dauguma mergaičių negalėjo pasirinkti tokio gyvenimo, kokio norėjo. Tad mano darbas — kavinės, prekės ženklas, mokykla Yirgacheffe — po viskuo turi vieną tikslą. Turime auginti mergaites maištininkes. Ne tokias, kurios norėtų griauti.
Tokias, kurios kurtų harmoniją,
nešdamos supratimą
ir sąmoningumą
visuomenei, kuriai reikia abiejų.
Esu etiopė. Esu lietuvė. Esu vakarietė, jeigu vakarietiškumas reiškia demokratiją, žmogaus teises ir lygybę. Etiketės yra mažiau svarbios nei tai, ką padarai su turimu laiku.
Ateikite dėl kavos.
Likite, nes čia jaučiatės kaip namuose.
— Eskedar Tilahun
Eskedar Coffee įkūrėja
Vilnius · Etiopija · Pasaulis
